Naujienos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d., priėmė nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Nr. 207 (Nutarimas), dėl kurio buvo iš esmės apribota absoliučios daugumos parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų veikla Lietuvoje paskelbto karantino laikotarpiu (išskyrus įmones, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas).

Vykdant minėtus Nutarimo reikalavimus, absoliuti dauguma mažmeninę prekybą vykdančių verslo subjektų buvo priversti staigiai ir netikėtai sustabdyti savo veiklą neapibrėžtam laikui. Lietuvos prekybos sektorius yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių – sektoriuje dirba apie 106 tūkstančiai darbuotojų, todėl būtina imtis visų priemonių, kurios galėtų būti naudingos sektoriaus, o kartu Lietuvos ekonomikos, stabilumui užtikrinti šiuo sunkiu metu.

Dėl karantino veiklą sustabdžiusios prekybos įmonės yra itin nepalankioje situacijoje. Įmonės veiklos nevykdo jau ilgą laiką ir bus priverstos jos nevykdyti mažiausiai iki balandžio 13 d. Tikėtina, kad karantino sąlygos bus pratęstos ilgesniam laikui. Atitinkamai, šiuo metu įmonės ne tik negali vykdyti savo veiklos, bet taip pat negali prognozuoti, kuriam laikui jų veikla bus sustabdyta, negali planuoti savo finansinių srautų. Dėl susidariusios situacijos, priimtų draudimų, ribojimų ir jais sukeltų padarinių įmonės neturi galimybių vykdyti įprastinės prekybos veiklos, ženkliai arba visiškai sumažėjo jų gaunami užsakymai arba įsipareigojimų vykdymas ir bet kokios pajamos iš veiklos.

Tuo tarpu įmonių reikšmingos išlaidos ir įsipareigojimai, susiję su veiklos išlaikymu, išliko iš esmės nepakitusios. Reikšmingą dalį įsipareigojimų sudaro fizinių prekybos vietų, kuriose įmonės negali vykdyti veiklos, nuomos mokesčiai, mokesčiai už įvairias komunalines ir kitas paslaugas.

Jau dabar akivaizdu, kad įvesti karantino apribojimai Lietuvoje neigiamai įtakoja vartojimą, perkamąją galią ir finansinį stabilumą. Dėl tokios situacijos nėra aišku, kada įmonės galės veikti ankstesniu pilnu pajėgumu net ir nutraukus ar sumažinus veiklos ribojimus dėl karantino.

Atitinkamai, Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA), savo narių vardu kreipiasi į Vyriausybę, Darbo grupę valstybinio lygio ekstremalios situacijos priemonių taikymo verslui klausimams koordinuoti, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, prašydama taikyti papildomas valstybės pagalbos priemones, kurios sumažintų prekybos įmonių naštą šiuo laikotarpiu ir sudarytų prielaidas jų veiklos išsaugojimui:

Pirma, sudaryti sąlygas mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla buvo uždrausta (arba reikšmingai apribota) Nutarimu, gauti subsidiją, skirtą mokėtinam komercinių patalpų nuomos mokesčiui iš dalies kompensuoti, kompensuojamąją nuomos mokesčio dalį nustatant priklausomai nuo netektų pajamų dalies, pavyzdžiui,

-       jei pajamos atitinkamoje parduotuvėje sumažėja 80-100 proc. – 90 proc. mokėtino nuomos mokesčio subsidija;

-       jei pajamos atitinkamoje parduotuvėje sumažėja 60-79 proc. – 70 proc. mokėtino nuomos mokesčio subsidija;

-       jei pajamos atitinkamoje parduotuvėje sumažėja 40-59 proc. – 50 proc. mokėtino nuomos mokesčio subsidija;

ir,

 Antra, sudaryti sąlygas aukščiau nurodytų patalpų nuomotojams gauti subsidiją, lygią 50 proc. nuo nuomos mokesčio nuomininkams sumažinimo (jeigu nuomotojai atitinkamai pritaikytų nuolaidas kriterijus atitinkantiems nuomininkams).

 Tikslinga, kad:

1. Subsidijos būtų prieinamos ir taikomos tiek nuomininkams, tiek nuomotojams (nuomotojas gautų subsidiją nuomos mokesčio nuolaidai, o nuomininkas – po nuolaidos pritaikymo mokėtinam nuomos mokesčiui);
2. Galimybė gauti atitinkamas kompensacijas iš valstybės, būtų taikoma nuo pat karantino pradžios (t.y. veiktų retrospektyviai) ir tęstųsi dar 2 mėnesius po atitinkamų draudimų ar apribojimų panaikinimo.

 LPĮA yra pasiryžusi bendradarbiauti ieškant geriausio sprendimo siekiant išsaugoti prekybos įmonių veiklą šiuo laikotarpiu, galėtų aptarti alternatyvias galimas valstybės pagalbos priemones aptariamame sektoriuje, pateikti kitos reikalingos informacijos ieškant geriausių būdų Vyriausybei prisidėti. Maksimalus lėšų poreikis, kompensuojant 100 procentų nuomos kaštų, sudarytų 35-45 mln eur per mėnesį.