Naujienos

Dabartinės siuntų apmokestinimo sistemos yra nepakankamai efektyvios, ir tai sukuria neproporcingą konkurenciją šalies verslininkams bei lemia valstybės biudžeto nuostolius. Tokią padėtį atskleidė elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių poveikio Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui ir valstybės biudžeto pajamoms tyrimas, kurį atliko  viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovė ESTEP.

Tyrimo duomenimis, pernai dėl elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius negavo 142 mln. Eur. pajamų. Tai sudaro maždaug 1 procentą visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos. Šios pajamos šalies mažmeninės prekybos sektoriui būtų leidusios sukurti papildomas 1574 darbo vietas.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos muitinė apmokestina nedidelę siuntų dalį. Lietuvoje tik 3 siuntos iš 1000 yra apmokestinamos muitais ir ši dalis pastaraisiais metais mažėja.

„Pastebime, kad netikslingas ir neefektyvus siuntų apmokestinimas iškreipia konkurencijos sąlygas: Lietuvos prekybininkai turi sumokėti visus numatytus mokesčius, tuo tarpu trečiųjų šalių pardavėjai dažnai jų išvengia. Tyrimas atskleidžia mokesčių ir muitų sistemos ydas, dėl kurių nukenčia ir šalies verslininkai, ir valstybė. Šiuos trūkumus būtina spręsti – panašios iniciatyvos kyla visoje ES“, sako tyrimą inicijavusios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Anot tyrėjų, su problema, kai siekdami išvengti mokesčių  pardavėjai iš trečiųjų šalių gerokai sumažina siuntos vertę, susiduria daugelis pasaulio šalių. Tokiu būdu pirkėjai gauna prekes pigiau nei siūlo vietos prekybininkai. Vis dėlto, nemažai valstybių imasi papildomų priemonių ir įtartinai mažos vertės siuntas tikrina papildomai. Tuo tarpu nepakankamos ir neefektyvios kontrolės priemonės lemia nuostolius visai valstybei.

„Pajamas dėl elektroninės prekybos praranda ne tik Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius, bet ir valstybės biudžetas. Netektys gana reikšmingos: skaičiuojame, kad 2019 m. šalies biudžetas  dėl nepakankamai gerai veikiančios siuntų apmokestinimo sistemos negavo 31,6 mln. eurų pajamų. Dar 8,3 mln. eurų valstybė neteko dėl galiojančių lengvatų“, –  kalbėjo vienas iš tyrimo autorių, ESTEP analitikas Titas Budreika.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. apie 48 proc. Lietuvos gyventojų pirko internetu, o 19 proc. iš įsigijo prekių iš trečiųjų šalių. Gyventojų dalis, kuri perka internetu nuo 2012 m. auga beveik 4 proc. per metus.

„Jei ir toliau nebus ieškoma efektyvesnių sistemų administruoti siuntas, valstybės biudžeto nuostoliai tik didės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 krizės ir toliau besikeičiančių vartotojų internetu pirkimo įpročių, 2020 m. elektroninės prekybos apyvarta ir pirkėjų gretos augs greičiau, nei bet kada iki šiol. Taigi valstybės biudžetas vien 2020 m. gali netekti iki 50 milijonų eurų“, - skaičiuoja ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Pasak tyrėjų, siekiant spręsti šį iššūkį, visos iš trečiųjų šalių importuojamos prekės, kainuojančios daugiau nei 22 eurus, privalo būti apmokestintos 21 proc. PVM tarifu, o jei vertė didesnė nei 150 eurų – dar ir muitu. Tai valstybės pajamos į biudžetą, tokius pat mokesčius turi sumokėti vietos verslininkai, prieš parduodami prekes.

Elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių apyvarta Lietuvoje pernai siekė 142 mln. eurų. Iš jų apie 18 mln. sudarė mažos vertės siuntos. Ir nors nuo 2021 m. visi siuntiniai bus apmokestinami, siuntėjai mokesčius ir toliau apeiti galės neteisingai deklaruodami prekių vertes.

„Panaikinus lengvatas iš esmės nesprendžiama mažos prekės vertės deklaravimo problema. Reikšmingai sumažinus prekės vertę, mokesčiai lieka nedideli. Galima daryti prielaidą, kad trečiųjų šalių pardavėjai ir toliau taikys šią praktiką, siekdami išvengti mokesčių ir taip galėdami pasiūlyti pigesnes prekes“, –  teigia ekspertas.

Todėl net ir panaikinus PVM lengvatą, Lietuvos įmonės toliau susidurs su nevienodomis konkurencijos sąlygomis. Pasak ESTEP ekspertų, dėl neteisingos apmokestino sistemos įmonės ne tik praranda pirkėjus, bet dar ir turi susimokėti didesnius atliekų tvarkymo mokesčius. Jų išvengia trečiųjų šalių pardavėjai, internetu parduodantys prekes tiesiogiai vartotojams.

Be kitų priemonių siuntų apmokestinimo keliamoms problemoms spręsti, tyrėjai siūlo įvertinti galimybę muitinei suteikti prieigą prie pagrindinės visų Lietuvos pašto ir kitų kurjerių gaunamų siuntų informacijos. Tai leistų papildomai patikrinti siuntas pagal iš anksto numatytus rizikos požymius.

„Rekomenduojame periodiškai skaičiuoti, koks yra atotrūkis tarp sumokėtų mokesčių ir mokėtinų mokesčių sumų elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių srityje. Taip pat siūlome kurti automatizuotą siuntų rizikos vertinimo modelį, kuriuo remiantis būtų atrenkamos tikrintinos siuntos. Įdiegus tokią sistemą atsirastų galimybė automatiškai tikrinti visų siuntų deklaruotą vertę ir lyginti ją su anksčiau siųstų analogiškų prekių verte. Pastebėjus didesnių nuokrypių, būtų galima imtis platesnio patikrinimo “, – komentuoja ESTEP valdybos pirmininkas K. Maniokas.

ESTEP ekspertai pažymi, kad automatizuoto sprendimo diegimas gali užtrukti. Todėl artimiausiu metu LR muitinei rekomenduojama bent jau tikrinti daugiau į Lietuvą siunčiamų siuntų.

„Kaip ir kovoje su kontrabanda,  svarbu skatinti žmonių sąmoningumą ir šviesti juos apie tokio elgesio sukeliamą žalą“ – priduria ESTEP valdybos narys Klaudijus Maniokas.