Naujienos

Pakuočių tvarkymo organizacijos ir verslo asociacijos palaiko Lietuvos Vyriausybės nuomonę, kad užstato sistemos plėtra turi būti tvari ir subalansuota. Vyriausybė iš esmės pritarė Pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto tikslui, tačiau siūloma jį tobulinti.

Aplinkos ministerija siūlo plėsti taromatų sistemą, įtraukiant stipriųjų gėrimų, vyno ir kokteilių metalines bei PET pakuotes, tačiau gyventojams dar nebūtų užkraunama prievolė grąžinti į taromatus stiklinius butelius, į kuriuos buvo išpilstytas vynas ir stiprusis alkoholis.   

Verslo atstovų nuomone, Vyriausybės išvada dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto atitinka strateginius šalies tikslus ir yra pakankamai ambicinga. Verslininkai planuoja, kad vien dėl šio įstatymo pakeitimo į užstato sistemą papildomai bus įtraukta apie 219 tonų pakuočių. Juo labiau, kad gėrimų, vyno ir kitų kokteilių metalinėse bei PET pakuotėse pardavimai kasmet auga apie 30 procentų.  

Skubi plėtra – našta verslui ir gyventojams

Aplinkos apsaugos ministerijos atlikta studija parodė, kad nenuosekli užstato sistemos plėtra, įtraukiant stiklą, kainuos papildomos 120 mln. eurų investicijų, neįvertinant infliacijos. Jei į užstato sistemą būtų įtraukiami visi stipriojo alkoholio ir vyno buteliai, šiuo metu veikianti 1,1 tūkst. taromatų tinklą reikėtų keisti iš esmės, trūktų apie 2 tūkst. kv. metrų ploto sandėliavimui, o gyventojai patirtų papildomų nepatogumų.

„Ekspertinė Aplinkos apsaugos ministerijos studija parodė, kad dešimtis milijonų eurų verslui ir gyventojams kainuojantys sprendimai negali būti daromi paviršutiniškai. Visos naujos investicijos gula ant gamintojų, importuotojų ir galų gale – gyventojų pečių. Augančių energetikos kainų ir infliacijos akivaizdoje, politikų siekis apmokestinti visą stiklinę pakuotę turėtų būti subalansuotas“, – teigia Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė. Anot jos, reikia viltis, kad ateityje inicijuojant teisinio reguliavimo pakeitimus, kurie gali turėti įtakos verslui ar žmonėms, taip pat bus vertinama ilgalaikė sprendimo vertė ir galimos pasekmės.

Atlikti skaičiavimai atskleidė, kad taromatų sistemoje efektyviausia rinkti lengvąsias pakuotes (PET butelius, metalines skardines), jų metinis surinkimo rodiklis – 90-92 proc. Stiklinės pakuotės sudaro apie 5 proc., visų užstato sistemoje surenkamų pakuočių, tačiau skaičiuojant pagal svorį – susidaro per 40 procentų. Pagrindinė priežastis – stiklinės pakuotės yra sunkesnės apie 10 kartų, pavyzdžiui, viena plastiko ar metalinė gėrimų pakuotė sveria 15-50 gramų, stiklinė – 400-900 gramų.

„Užstato sistema veikia puikiai, tačiau kol kas dar nėra pritaikyta įtraukti visų formų ir talpų stiklinių pakuočių. Trūksta ploto surinkti ir sandėliuoti naujų tipų pakuotes, taip pat reikalinga papildoma darbo jėga ar techniniai sprendimai, kuriuos bus galima diegti pagal numatytą planą 2024-aisiais metais“, – sako Kęstutis Pocius, VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas. 

Investicijos į konteinerius – milžiniškos

Šiuo metu stiklas didžiąja dalimi surenkamas konteinerinėje sistemoje. 2014-2022 metais į konteinerinių aikštelių tinklą ir konteinerius savivaldybėse buvo investuota apie 88 mln. eurų.

Iki 2022 m. vidurio individualiose valdose numatyta pastatyti daugiau kaip 426 tūkst. pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių, o iki 2023 pradžios numatyta pastatyti dar 7053 stiklinių pakuočių atliekų ir stiklo antrinių žaliavų konteinerius. Planuojama, kad šie žingsniai jau 2022 m. padės surinkti apie 76 tūkst. tonų stiklo pakuočių.

„Lietuvos ir Europos Sąjungos investicijomis buvo sukurta efektyvi ir kokybiška pakuočių konteinerinė sistema, todėl kur kas tvariau yra, užuot kaitaliojus sistemą, sudaryti galimybę savivaldybėms dirbti ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Anot jos, kitų Europos šalių patirtis rodo, kad sutvarkyti stiklinių pakuočių atliekas kainuoja 2-4 kartus brangiau nei PET ar metalines pakuotes. Pasak R. Vainienės, šiuo metu Lietuva į konteinerius surenka apie 70 proc. parduotų stiklo pakuočių, ir šį skaičių paprasčiau auginti nuosekliai plečiant infrastruktūrą bei edukuojant ir šviečiant visuomenę.

Šiuo metu Lietuvos savivaldybės vykdo Europos Komisijos finansuojamus požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo projektus, kurie turi iškeltus aiškius stiklinės pakuotės surinkimo rodiklius. Išplėtus vienkartinių pakuočių užstato sistemą, kyla rizika savivaldybėms nepasiekti numatytų rodiklių, dėl ko grėstų atitinkamos finansinės sankcijos.